Nebelieka tos šalies 
Kurią mes mylejom, 
Paršai baigia ją suėst 
Raugėdami garsiai. 

Čepsi, krenkšia jie smagiai, 
Ir purve voliojas. 
Ir visus kas tik aplink, 
Jie savim terlioja. 

Purvina, bjauri valdžia, 
Nuo sovietų likus. 
Nieks nepakeitė jų ne, 
Tik kitaip vadina. 

Myli mus labai valdžia, 
O jei tiesą sąkant, 
Myli mūsų vaikučius, 
Nes yra KITOKIA. 

KITOKIA PREZIDENTAITĖ, 
KITOKIE ministrai, 
KITOKIE teisėjai, 
Ir prokūrvatjūristai. 

O kadangi KITOKIE, 
Jie kitaip ne gali, 
Turi engti mus visus, 
Ir naikinti šalį. 

Tik įdomu ar ilgai, 
Kiaulės šitaip džiaugsis? 
Ar (s)ke(r)džių ne bus daugiau, 
NORMALIŲJŲ džiaugsmui. 

T. Esavičius

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15640