sutinku. kai esi ir krikstytas, ir perejai troskimu kriksta, ir kankinystes kriksta, kai is skausmo pakildavai 15 cm nuo lovos i ora, ir tai atrodo dabaer, po tiek metu, kaip sapnas arba pramanai, bet is tiesu taip buvo, nio tada visalaik zinai, kad tave saugo ir pataria sventoji dvasia. ir bet kokias negandas susvelnina, nukreipia palankia linkme. tiesiog kur eini, visur durys atviros, isskyrus setono zmoniu duris. tuomet reikia eiti ne pro duris, o per akis ir siela. po daugel metu praeini. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15711