Smagu čia iš pat ryto aptikti Katę su Archyvaru, besidalijančius 
prisiminimais. Dėl tų Gedos eilučių... Gal ir tokia jų esmė - „aš
tavo“. Bet šiaip pasakysiu, kad jose galima aptikti turbūt pusę
dvasinio vadovėlio. Jos tokios grakščios ir taurios, kad ką apie jas
berašyčiau, atrodo grubu ir netašyta. Gal tik paklausiu užuominomis,
ką reiškia Viešpaties rožės, jo dovanoti žydrieji sparnai ir vakaro
vėsa sieloj. Tai nėra vien šiaip gražgrožiai ir puošmenos, bet gilių
giliausi ir patys tikriausi dvasios dalykai. Norėjau rašyti
„simboliai“, ir galbūt būtų galima, bet norisi kalbėti apie
atidengtą tikrovę.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17251