dziugu, kad burkina faso ouagadougou miesto banko darbuotojai manes nepamirsta. matyt, busiu ikritus jiems i juodas sirdis. jie pajuto musu tarpusavio supratima, taigi i ilgas kalbas nesileidzia. nes as jau "v kurse diela", kaip sakoma kitoje sukciu valstybeje. burkina faso tarnautojai visai nesiekia asmenines naudos. jie mato, kad slugso nenaudojami pinigai, kuriu niekam niekad neprireiks. guli sau be naudos. o jie yra burkinabes, savo krasto pilieciai, vadinas, suinteresuoti savo valstybes gerove. musiskiai turetu imti pavyzdi. zadama saziningai atseiketi man mano dali (visai ispudinga) uz bendradarbiavima, kaip ir priklauso. o kiti apvalus milijonai bus panaudoti ligoniniu, mokyklu statybai, vargsu pamaitinimui ir nasliu pamylejimui. tiesa, pries kuri laika pasieke mane labai dievotos moters laiskas. jos vyras buvo kuveito ambasadorius dramblio kaulo krante, jeigu norit zinoti. jie abudu buvo katalikai (tai, matyt, turetu mane palenkti ju pusen, tik apsiriko mazumele). taigi ambasadorius su zmona neturejo vaiku, bet ji ir nesistenge kazkaip aptureti is salies, ne vedybinej lovoj, kaip sakoma. nes tai priestarauja bibilijai, stai. vargse moteris liko nasle, jos vyras mire netiketai ir taip toliau ir panasiai. o laisko pabaigoj milijonai, uz kuriuos butu statomi vienuolynai, spaustuves, elektrines, viesosios pirtys ir lazdynu mikrorajonai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17264