178344. laumė ragana
"kartais pasitaiko, kad myli ir tokius :)."
"Tokius" gal ir galima? Bet, ar galima - "jokius"? Teko pagyventi šalyje,
kur moterys nei bjaurios, nei gražios, nei per vidurį: tiesiog - jokios.
Nieko nebeprisimenu. Taip man ir su Kaunu. Nuvažiuoju, pavaikštau,
grįžtu. Tuščia...  
"aš meilės Kaunui nejaučiu, bet neapykantos - irgi ne. kodėl tau
atrodo, kad jis savęs negerbia? bet... o kas ten gali save gerbti -
pastatai, paminklai, parkai? o miesto valdžia, žmonės, nuo kurių
priklauso, kaip keičiasi miestas - ar tai jau Kaunas? nežinau, kuo
daugiau giliniesi, tuo neaiškiau darosi :)" 
Pasirašau. Negali nekęsti meilės, kuri buvo be atsako (būtų kažkas
labai pakrypę, jei miestas atsakytų :)) Ir neapykantos, kuria putoja
Kauno nepažinę, nėra. Gal gailestis, nes jo aną veidą atsimenu (ir ne
dėl to, kad "jaunystės gaila"), o šito nebeįžiūriu. Kartu su valdžia
pilkėja ir pastatai, ir paminklai, ir žmonės. O gal atvirkščiai,
reikia pradėti nuo žmonių? Ar tuštuma akyse nėra nepagarba sau?
Todėl "nežinau, kuo daugiau giliniesi, tuo neaiškiau darosi :)"

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17291