178354. archyvaras 
"Kaunas ir sąmoningai žlugdomas, skurdinamas. Vilniaus valdžios. Už
lietuviškumo ir nepriklausomumo monopolį. Už šustauskišką tiesmukumą
ir trumparegystę. Daugel įvairių impulsų sueina į šitai - į Kauno
nuskurdinimą...Tas senas sąskaitas galima jauste jausti tvyrant tarp
Vilniaus ir Kauno."
Nei žlugdomas, nei skurdinamas. Tą galėjome kartoti iki 1990-ųjų.
Lygiai sėkmingai Vilnius galėjo traukti šitą dainelę prieš Maskvą.
Kaunas nuo kokio 7 dešimtmečio vidurio tapo vienų suvalkiečių traukos
centru. Prieškarinė inercija baigėsi ir žemaičiams, aukštaičiams ar
dzūkams nebebuvo skirtumo (atstumo prasme), kur baigti kelionę Kaune ar
Vilniuje. Visom kitom prasmėm traukė Vilnius. Būti sostine ir pirmauti
prieš praradusįjį šitą statusą yra visiškai natūralu. Bet Kauną
ilgai palaikė tikėjimas, kad jis ne prastesnis. Kad jis yra "oho!". Bet
atėjo laikas, kada kauniečiai pradėjo gatves ir parduotuves vadinti
taip, kaip jos buvo užrašytos lentelėse ir iškabose, o ne vadinosi "iš
tikrųjų" (Radvilėnų plentas, Svirskio krautuvė, "Parama"). Taip
sakant, nesant peno (dūšiai), "gazas" baigėsi. Atėjo laikas, kai Kaune
nebegalėjai atskirti pardavėjos (atsiprašau, ne politkorektiškai čia
turėtų būti "turgaus bobos") nuo mokytojos ar gydytojos ir jų
vyriškųjų šustauskinių atitikmenų. Šustauskas - ne tiesmukas.
Šustauskas - durnius, gudrias durniais apsimetusių visokių broliukų
tarnyboje. Ir jeigu dabar kauniečiai leidžia kabinti sau makaronus ant
ausų, tai to ir verti. O turint mažiau lėšų (kol būsim laisvi, taip
bus visados), reikia turėti daugiau proto ir sutarimo. Sutarimui reikia
idėjų. Idėjoms reikia inteligentų. Aūūūū!  


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17291