Keista, ir aš sapnavau duracką sapną. Kaune, kur gyvenau vaikystėje,
uždegiau laužą ir ugnis kaip kokie žiogai pradėjo mažais delno
dydžio ploteliais šokinėti visur- ant namo, ant sandėliuko sienų, ant
medžių, kieme. Liepsnelės buvo mažytės bet jų vis daugėjo.
Puikiausiai žinojau, kas bus kai jos sutvirtės, įsidegs. Griebiau
kažkokį indą ir pradėjau pilti iš balos vandenį. Labai skubėjau,
laksčiau kaip pamišęs, dar pagalvojau- gerai, kad mano širdis tvirta,
nes kitaip galėčiau gauti infarktą. Gęsinau, laksčiau gan ilgai kol
pabudau. Nebuvau įsigandęs, bet atsibudus ir sąmonei sugrįžus
namo,labai palengvėjo. Uff...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17348