Žmogus, kuris pacitavo man sakinį: – Čia bręstama brendant per birų smėlį... Kaip gražu! O negaliu atsikratyti minties, kad sužaista garsynu. Daugiau nieko. To žaidimo pradžia – skaičiuotės. Vis vien gražu. Ir – pretenzija į išmintį, tam tikras manierizmas. O gražu. Išties. Ir jokios patirties, jokios teisybės? Br, br, br... Kodėl ne girgžt, girgžt, girgžt? Beviltiška ginčytis su tuo, kam gražu. Ir su manim. Geriausia – tylėti. Sigitas Geda • 2007 metai, Rugpjūčio 15, trečiadienis • Žodžių meistrai (Š.A. nr.980) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16230