Iš tikrųjų - kelintą kartą bandau rašyti recenziją ir nieko neišeina, panašiai kaip triušiui-kulinarui iš "Alisos stebuklų šalyje". Bandau dar kartą: “Pagyvenęs kaip vyras (ne vien nugyventų metų prasme) bet jaunas kaip klasikas Sigitas Parulskis savo naujajame rinkinyje lieka ištikimas dievoieškos per moterį temai, tačiau naudojamas išraiškos priemones keičia į paprastesnes, išlygina intonaciją ir sintaksę. Vienok ir šiomis kukliomis priemonėmis poetas pasiekia norimą rezultatą – gražina žvaigždėtų valandų prisiminimus moterims ir buvusių pergalių virpesius vyrams. Knygoje eilėmis ir mėgėjiškomis nuotraukomis dokumentuojamas „vidurio amžiaus“ posūkis vyro gyvenime, kelionių ir įvykių kaleidoskope ieškoma kelio ženklų antrajai kelionės daliai. Tai paprastas bet įtaigus kalbėjimas, įtikinantis nueito kelio patirtimi ir autentiškom intonacijom. Skaitančiajai bendruomenei reikėjo šio sugrįžimo, na o pagyvenusiems lyrikams teks kiek persirikiuoti ir vėl priimti iš kitų literatūros lankų sugrįžusi kiek primirštą poetą.“ -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16234