dižiausias pagyvenusio SP knygelės nuopelnas - natūralus turistinių eilėraščių įrašymas į lietuvių poezijos kontekstus.tai pavyko gal tik antrą kartą - po Liucernos varpų ant ežero keturių kantonų:) beje, mielas autoriau, "vienok" lietuvių kalboje, berods, nevartotinas žodis, o gaila, nes žodis, anot Romo Daugirdo, gražus. o šiaip viskas teisingai, nors gal tik - pagyvenę lyrikai yra vieni kaip by ir niekur nesirikiuoja, kad ir kiek juos surikiuoti kokie niektauzų institutai mėgintų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16234