Šioje nedidelėje Parulskio knygelėje, keliolikoje gan prastų eilių,
bent jau prasčiausių, ką iki šiol teko skaityti iš "senosios"
Parulskio poezijos, įžvelgti tiek prasmių, galima tik iš meilės.
Evaldo tekstas puikus, bet kai kas perlenkiama. Pavyzdžiui, dievoieškos
per moterį tema Parulskiui tolima kaip skruzdei dangus. Parulskiui moteris
tėra pasismaginimo bei savęs įtvirtinimo, savimeilės demonstravimo
objektas. Objektas, bet ne žmogus, asmenybė. Nuotraukos visai prastos, o
eilės nuvylė, beje, kaip ir Parulskio tekstai Lietrytyje. Dar labiau
nuvilianti yra Laimanto Jonušio ir Sigito Parulskio pokalbių knygelė.
Susėda du pavargę bei kūrybiškai išsekę vyriokai, per vakarą
pasikalba, ir išleidžia knygą - dėl sportinio intereso. Arba iš
narcicizmo. Gaila medžių. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16234