Tema: TEATRAS. Vytauto V. Landsbergio dramaturgijos ir teatro pasaulis
Autorius: jona
Data: 2010-04-04 22:43:38

 Kai buvau trylikos- keturiolikos metų matydavau Kostuką kiekvieną
dieną, nes jis, kaip tada buvo sakoma gyveno pas mano pamotėlę, kaip
tada sakdavo, "ant buto" ir ateidavo pas mus valgyti pietų. Prisimenu, kad
buvo labai linksmas, valiūkiškas vaikinas... prigalvodavo mudviem su
sese, kuri buvo gerokai už mane jaunesnė, begales visokių ketureilių...
Tai buvo paskutiniaisiais vokiečių metais... Gerai prisimenu, kad su
pamotės sūnėnu Broniumi Kriaučiūnu buvo pasiruošę pasitraukti iš
Lietuvos... Prisimenu, kai tėtei padedant, abu jaunuoliai prie namelio
pamato iškasė duobę ir į ją įdėję keletą knygų ir sąsiuvinius su
Kostuko dainuškomis, užkasė... Žinau, kad tarp knygų buvo vokiški
žurnalai "Signal" ir tikrai buvo "Mein Kampf"... Dideliai savo bėdai
poetas nepasitraukė ir ar neatlaikė spaudimo ir gąsdinimų, o gal
būdamas vargingai gyvenančių tėvų vaikas, persiėmė ir idėjomis ir
įvyko, kas įvyko... Po kiek metų aš, jau būdama suaugusi, mėginau
ieškoti tos dėžės, tačiau jokių žymių neaptikome... Savo vaikus ir
anūkus auginau su Kubilinsko pasakomis ir nieko gražesnio ir lengvesnio
iki šiol nerandu... Vargšas nelaimingas suklydęs, ar pasiklydęs
žmogus- man jo neapsakomai gaila...    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16305