perskaičiau vertimo recenziją, ir pasidarė liūdna... Dėl mūsų bukumo, dėl pastangų viską užtempti ant to nelemto lietuviško kurpaliaus (ar, teisingiau - klumpės?). Pirmiausia akį pradėjo rėžti Pjetrai ir Matėjai, o toliau dar gražiau - pasirodo, vertimo siekiamybė yra 'saulytės' ir 'rūkantieji kaip kaminai'. Išnaikinti visą itališką teksto dvasią, visas 'stellinas', sulietuvinti laikraščių pavadinimus, prikaišioti "rūko kaip kaminas", "nors vežimu vežk" ir kitokių agrarinių banalybių... Jau turime šitaip prigadintos itališkos klasikos, A.Vaišnoro verstas Lampedusa "Leopardas" puikus pavyzdys, kaip genialų kūrinį galima sunaikinti iškratant iš jo visą sicilietišką dvasią ir užtempiant "ant klumpės". Nežinau kaip jūs, bet aš paėmusi į rankas italų literatūros kūrinį, noriu ir jausti, kad jis itališkas, kad jame gyvena Pietro ir Matteo, kurie skaito "La Reppublica" , o mažos mergaitės vadinamos "stellina" - juk tai ir yra ta dvasia, kurios geras vertėjas niekada ir neverčia, o palieka kaip prieskonį. Net sovietiniais laikais geri vertėjai šitaip nedrįsdavo kastruoti kūrinių, palikdavo tos egzotikos, o dabar paimi verstinę knygą į rankas (ypač jei šiek tiek moki kalbą, iš kurios versta) ir spjaudytis norisi... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16371