Tiesiog pakylėjo į tikros poezijos sodrų sodą. Žavingos eilės, kupinos sielos, gyvybės, alsavimo, originalumo, savitumo. Beskaitant tokias eiles, jauti netgi kaip kraujas tekėjo autoriui, kuriant jas. Modernizmas apgramozdijo poeziją ir ją pavertė plastmasine metaforų mase, kurioje nėra eilėraščio sielos. Tokios plastmasinės eilės skirtos daugiau arogantiškiesiems. O jūsų eilės gyvos. Dėkinga už tokias eiles. Pakėlėte, gerb. rašytojau, mano nuotaiką iki toli... Sveikatos jums ir lauksiu jūsų naujų eilių. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=14402