Dėl įdomumo galime palyginti A. Churgino vertimą. Joks kubilas neskilo niekados Taip klaikiai, kaip ten vienas buvo plyšęs Nuo smakro lig pasturgalio angos. Tarp kojų gniutulas žarnų beryšis Jam kadarojo, matėsi širdis Ir skilvio maišas, bjauriai prasikišęs. Mane išvydęs, krūptelėjo jis, Krūtinę praskėtė ir atsidusęs Pasakė: „Štai kokia mana lemtis!“ Taip kenčia Mahometas išdidusis! Ten, prieky, žengia verkdamas Ali, Antai jo kiaušo perskelto dvi pusės. Visi, kur šalimais čia ir toli, Pasaulyje kadaise skaldė žmones Ir užtatai jie vaikšto įskili. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16743