Neįžvelgiu Dalios eilėse kaip jūs: "Šitiek skaudaus ilgesio tame graudžiame pasišaipyme". Manau, žiūrite per savo prizmę - tvarkingo, taisyklingo, padoraus gyvenimo prizmę, per gyvenimo, kurį kartais sunku pavadinti gyvenimu... Iš tokio 'taisyklingo' gyvenimo kitoks gyvenimas atrodo varganu, skausmingu, netikusiu... ir pan. Bet taip nėra. Argi pirmame eilėraštyje yra skaudus ilgesys? Na neįžvelgiu, nors tu ką... Tai visai kita būsena - plazdančios sielos būsena, vis dar Gyvos sielos būsena, daug gyvesnė nei 'tvarkingųjų', todėl ir "eilėraščiai dribs man iš / mano negyvos burnos". Siela gyva, siela kalba, o 'tvarkingieji' nori tame įžvelgti skausmą, nenormalumą, išprotėjimą... Tie, kuriems neduota, teisia tuos, kuriems duota. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17165