Na, mano vaizduotėje tas peizažas, pardon, interjeras kitaip piešiasi... Tiesiog pramerki užtinusias akis sujauktoj lovoj, pagrabalioji ranka šalia lovos stovinčio butelio, su viltimi, kad jame dar kas nors likę, ir pro pravirų durų tarpą matai susivėlusią vakarykštę mūzą, susisukusią į purviną chalatą, greta nešvarių indų pilnos kriauklės daužančią kiaušinius į apskretusios keptuvės kraštą...Gyvenimas irgi tikras ir išjaustas... Net pats suabejoji tuo tikrumu:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17165