Tema: POKALBIAI. Kalbininkas Aldonas Pupkis: „Išnykti kalbai pavojaus nebėra, nebent emigruotų didžioji tautos dalis“
Autorius: Likimo ironija - Likimui
Data: 2010-11-24 11:57:48
Darau isimti, atsakau Likimui. Ko nemegau? Pupkio nemegau, be abejo. Senais
studiju laikais. Todel musu intymiuose - ta prasme placiai neplatinamuose
ranka rasytuose jumoristiniuose laikrasteliuose, kuriuos leisdavome savu
svenciu bei gimimo dienu progmis, veike toks lyrinis herojus, toks Aldonsas
Pupytis. Buvo net specialiai jam skirtas poezijos kampelis. Kur tilpo eiles
tipo: "As nezinau, kaip as lig siol gyvent galejau,/kai nei kirciuoti, nei
kalbeti nemokejau?/ Staiga manon sirdin pavasaris atejo,/ kada Pupytis
tare: "keptuvĖ"./ Ne sedevras, bet nuo sirdies atlegdavo:)
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17278