visi taip sako, bet as taisyklingumu neismokstu, tai visi supyke iseina is namu, kaip uzvakar. tuomet as irgi iseinu is namu, bet netoli, tik iki artimiausio "iki". ten ininku i popierines seveteles, kurios yra mano silpnoji vieta ir kartu sirdies dziaugsmas. kai pajuntu, kad kazkoks diedas spokso i mane ilgai, kas pastaraisias metas nedaznai pasitaiko (o, atvirai sakant, nepasitaiko visai) atsisuku. o ten mano mielas. ir tuomet visi vel sugrizta namo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16647