„Jei kalbėsime apie religijas, tikėti yra gerai. Bet mes esame pajėgūs išsiversti ir be religinių įsitikinimų, kartais taip net geriau. Tai kiekvieno mūsų teisė: jei norime tikėti – puiku, jei nenorime – irgi gerai. Vis dėlto esama ir kito dvasingumo lygmens. Aš tai vadinu pamatiniu dvasingumu, apimančiu esmines žmogaus savybes, tokias kaip gerumas, geraširdiškumas, atjauta, rūpestis. (...) Betgi mes visi esame žmonės, tarsi tos pačios šeimos nariai, ir mums visiems reikia tų pamatinių dvasinių vertybių. Be jų žmogaus egzistencija be galo nukenčia. Dėl jų stokos negalime jaustis laimingi, dėl jų visa mūsų padermė kentės, ir ilgainiui visuomenė susilauks daugiau negandų“ -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17540