geras klausimas. o kas aplamai yra kultūra, jei ne mūsų visų saviišraiška ir bendras dalinimasis savo požiūriu į gyvenimą? politika, tokiu atveju, turėtų būti viena iš kultūros sudedamųjų dalių. menininkai savo požiūrį išreiškia subtiliausia, bet kartu ir įtaigiausia forma. kiekvienas turi savo mąstymo sistemą, kuria šventai tiki, nes mano, jog ji padeda išgyventi. ir gina ją aršiau, nei kitą nuosavybę. netgi tada, kai ji nie kiek nepadeda išgyventi. jei netikite, paklauskite bomžų. pasiūlykite jiems receptą kaip galima gyvenimą pagerinti. garantuotai jie atskys taip; jau tik tu man neaiškink. ką jau ką, bet apie gyvenimą aš žinau viską.geriau pinigų duok. bomžas toks pat materialistas, kaip ir finansininkas. jie abu tiki pinigų galia ir tiki, kad tik šis "mesijas" gali išgelbėt jį. visokie revoliucionieriai ir svieto lygintojai irgi tuo tikėjo. bet pasaulio neišgelbėjo. tik susikeitė vietomis su išnaudotojais ir tapo tokiais pat išnaudotojais. valdantieji savas ideologijas bando primesti per propagandą. visgi net jie intuityviai jaučia, kad nei gamtos resursų, nei finansų užvaldymas nesuteiks jiems tokios galios kaip užvaldymas protų, tikėjimo. jei žmonės netikėtų, kad turtingieji turi kažkokią galią, jie jos ir neturėtų. tai mes jiems suteikiam galią, save apiplėšdami, pastatydami į lūzerio vietą. tikroji galia yra Žodyje. Žodyje nuo Dievo. Mintis, idėja yra šio žodžio sūnus. rašytrojas, poetas turi patį galingiausią ginklą. bet nemokės juo naudotis kol savo proto nepaaukos Šventai Tiesos Dvasiai. ir tik po to jam viskas bus pridėta; ir sėkmė ir tie patys pinigai ir laimė. vargas, kančia geri tik tuom, jei, atsidūrus kritinėj situacijoj padeda įvygdyt virsmą - iš ego mastymo sistemos į šventėjimo. todėl ir sakoma "per aspera ad astra." tik todėl Jėzus liaupsino vargšus - jie arčiau Dangaus Karalystės, nei tie, kurie bando karaliauti šioje žemėje kitų sąskaita. jeigu Lietuvos kultūros darbuotojai yra sunkioje padėtyje, vadinasi nuo jų turi prasidėti ir visos Lietuvos virsmas. rašytojai, poetai, gavę talentą iš Kūrėjo, privalo jį tinkamai investuoti. jei neinvestuos, bet laikys užspaudę, praras. kas turi, tam bus duota, kas neturi, iš to bus artimta ir tai ką jis turi. turėjimas įrodomas davimu, dalinimusi. dvasiniai turtai auga dalinantis, o iš paskos ir materialūs. ne atvirksčiai. politika yra kultūros pasekmė. kelios Oskaro Milašiaus frazės apie Šiaurės Atėnus įkvėpė ir palaikė sąjūdį. neužleiskite savo pozicijų tv šaumenams. tv toli gražu nėra toks nekaltas info šaltinis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18201