Sako būna šventas melas ir yra niekšiška tiesa. Manau, kad, prieššventinę dieną pacituodama Kojelavičių pasakiau niekšišką tiesą. Dėl to kaltas p.Girdas, kuris su savo savo paniekute ir ironija mane gerokai supykdė. Manau, kad toks išprusęs žmogus galėjo tai padaryti /priminti apie šventę/ šiek tiek subtiliau...O dabar pacituosiu šiek tiek švento melo, tiksliau sakant, švento naivumo: "Mindaugas, matydamas jog per totorių varginimą Gudai yra susilpnėję ir geisdamas praplatinti savo valdžią, pasiuntė savo brolainius Ardvydą, Vykintą ir Tautvilį, kad užeitų šalis Palacko, Vitebsko, Smalensko ir kad tuos kraštus valdytų jo vardu; tiems tai pasisekė gerai; Ardvydas atsisėdo Smalenske, Vykintas Vitebske, o Tautvilis Palacke." /Apsakymai apie Lietuvos praeigą. Maironis/ Labai stengiausi perrašinėdama nepadaryti klaidų. Šiaip tai nesu nei istorikė, nei labai didelė patriotė, nei per daug išprususi bet, vis tiek knygų lentynoje yra ir Šapoka ir Pašuta ir Janulaitis ir netgi pakankamai gražiai išleista Lietuvos TSR istorija /deja,/ tik I dalis./ ir dar daug kas... Belieka tik perskaityti. Ačiū, kad pakankamai mandagiai į mane kreipėtės. Pas kaimynes tai vis tiek nubėgsiu, ir, gerdamos arbatą, dalinsimės savo istorijomis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18351