Susiradau žinučių apie kunigą J. Stakauską ir perskaičiau trumpą
santrauką /taip ir vadinasi Santrauka/ iš jo minčių apie XIII amž.
Lietuvą ir Mindaugą. Visai pritariu. Labai bijau dėstyti savo mintis,
nes gali tuoj pat paaiškėti mano mąstymo siaurumas, bet negaliu
nepasakyti, kad maždaug prieš kokius 5 metus per "Deutsche Welle" radio
klausiausi laidos, kuri buvo paruošta Karaliaučiaus /Kionigsbergo ?/
kažkokios tai progos septynišimtai penkiasdešimtmečiui. Patikėkit, -
laikiau savo vargšę širdelę prispaudusi abiem plaštakom, kad ji iš
pasipiktinimo neiššoktų. Pagal tą laidą ruošusius vokietukus, tai
Mindaugas buvo žiaurus kaip  Ivanas  Groznius ir dar priedo labai suktas
ir gudrus, ko negalima prikišti net kiektakakčiui Ivanui. O lietuvaičius
toje laidoje nušvietė kaip miškų plėšikus. Beja, pasakodami jie dėl
įtikimumo neužmiršdavo paminėti tiek Ipatovo, tiek ir vokiškųju
/prūsų/ analogų. O, šiaip tai net ir nežinau ar verta savo nuodėmes
viešai pasakoti, jei to nedaro mūsų artimiausi abipusiai kaimynai... Dar
norėjau padeklamuoti  apie Lietuvą neįtikėtinai gražų eilėraštuką,
bet nusprendžiau tai padaryti šiek tiek vėliau...     

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18351