Štai čia gabaliukas iš Fausto, Mefistofelio (ego) kalba: M.: Esu dalelė
tos jėgos, Kuri visiems be atvangos darydama tik gera, blogo linki......
F.: Tu paprasčiau kalbėti pamėginki....... M:: Aš viską neigiu -
neigiu atvirai: Tokie menki tie žemės padarai, jog netgi gaila, kad jie
yra gimę ir niekaip neprasmenga į kiaurymę! Žodžiu, tai ką vadinat
pragaišties pradu, Kas su blogiu taip ar kitaip susiję, Kaip tik sudaro
mano viešpatiją...... F.: Esi "dalelė" - pasakei man  tu, Bet visą aš
regiu tave.  ... M.: Drįstu paprieštarauti tau. Žmonių paikybė yra
tokia nepaprasta, ir taip į savo aš jie įsikabinę, Jog vien save
telaiko visata. O aš esu tiktai dalies dalelė, kuri vadinos visuma
anksčiau;esu tamsos dalis, bet šviesą pagimdžiau; Ir ta šviesa
įžūlią galvą kelia prieš savo Tėvą tikrąjį!   Tačiau perniek
maištauja toji atskalūnė, kurios visa stiprybė slypi kūne. Nes kūnui
grožį teikdama, ji darossi nuo jo neatskiriama, ir man atrodo, kad sykiu
su kūnu jinai nueis netrukus po perkūnų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18481