vakar stebėjau kaip mano kaimynas, po savo tėvo filosofo mirties, kraustė lauk jo knygas ir vertė be gailesčio į konteinerį. Stebėjau su ašara akyje... kaip Granauskas į mirštantį kaimą:) .Jau maniau - eisiu kaip bomža pasirausti tame konteineryje, paieškot kokio Šekspyro, Dantės. Bet gėda nugalėjo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18560