vahezau, kaip daug poeto šlovė priklauso nuo vertėjo, ar ne? o jeigu
Šekspyrą ar Baironą ne Churginas būtų vertęs? Turėjom tokių
nechurginų tarpukaryje - nieko žavaus. Nors iš prancūzų kalbos
Bodlerą versti Churginui irgi nepasisekė. Tomo Venclovos vertimas kur kas
geresnis: Aš visas atsiduosiu žiemai niauriai/pagiežai, darbui ir
sunkioms mintims. Širdis - lyg saulė ūkanotoj šiaurėj grumstu raudonu
tamsumon nugrims.... O malkos dunksi vis, ir stingdo kraują, lyg ešafotą
kaltų kažinkas... "  toliau nepamenu, bet robespjeriškų perversmų
nuotaika, manau, perteikta pakankamai kraupiai. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18560