korna, cia mums i tema. per radija paskaita apie tai, kaip reikia mokinti vaikus elgtis su pinigais. pagalvojau sau "pozdno, mamasa", bet vistiek klausiausi. lektorius - toks kurmis programuotojas. tikrai moka skaiciuot, todel sausu etapu neisgyvena. priesingai, gyresi, kad abu su zmona uzdirbdavo daugiau, negu jiems reikejo. bet iprotis skaiciuoti neapleido ir jis primete kiek isleidzia kiekvienam vaikui (ju yra du), kai vaikas papraso sio bei to, ta prasme, ne pirmo reikalingumo dalyku. astuom litu per menesi jam pasirode ismesti i bala ir jis nusprende tuodu vaikus prisriubuoti. pinigine prasme. na, matos, kad zmogus turi is to malonuma. taigi vaikai eme gauti fiksuota pinigu suma menesiui (kurios net uzgriuvusi krize nesumazino), o, negana to, tevas dar ir mokedavo palukanas. sitip vaikia buvo skatinami taupyti. taigi, pajute pinigo skoni, vaikai, grize is mokyklos, galedavo sest prie kompo ir valandu valandas stebeti, kaip auga palukanos. pamazu, bet nesustabdomai. mane asmeniskai ramina tai, kad galiu pasiteisinti savo solidziu amziumi, atbukusia galva ir nesivadovauti panasiomis taisyklemis. yra - leidi, nera - neleidi. bet lektoriaus vaikai, tikiu, uzaugs racionaliais zmonemis, kurie bet kam neskolins, bet ir patys visuomet tures savu. o tai jau ne taip mazai, ane. bet kazkokodel neprisiverciu zavetis. matyt, esu ydinga is prigimties. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18697