Negaliu patikėti, kad toks protingas žmogus net nusipurto nuo minties,
kad kažkada būdavo vežamas į kolūkį kasti bulvių ir rinkti
obuolių... Leiskite paklausti, ar nuo tokio "pažeminimo" sumenko Jūsų
mentalitetas, o gal nenuplaunamai sutepėte savo garbę? Nenoriu neigiamų
emocijų, "sudirbinėjant" gerb. istoriko požiūrį į studentų, ir netik
studentų, darbą kolūkiuose ar kur nors kitur, todėl, vien saugodama
savo sveikatą, nutariau geriau patylėti, nes, jei, neduok Dieve, dar
neiškęsiu nepapasakojusi, kaip mano vaikai - priešpaskutinių
sovietinių metų studentai, atsimena darbą kolūkyje, tai, ko gero,
būsiu apšaukta kolaborante  ir kaip koks, vykdęs žydų genocidą nacis,
būsiu įtraukta į analogišką  persekiojamųjų sąrašą... Visa tai,
ką parašiau, visai nereiškia, kad aš nesibaisiu kolūkių kūrimu...  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18703