nieko panašaus. Man, kaip šiek tiek žinančiam Artimuosius Rytus irgi
neįisvaizduoju, kad Iraqas gali tapti kažkuo. Matai. Ten susiformavo dvi
jėgos. Persų (senoji Imperija) ir Arabų (Didysis Kalifatas). Tai jau
tikrai baisu, bet pražioplino globalistai - it's over faktiškai. Matai, 
mentališkai tai taip atpažįstama - arabas dirbantis Maroke Kasablankos
alaus darykloje išvežiotoju viduje save įsivaizduoja Didžiulės Arabų
Imperijos gyventoju nors dirba Europos rinkai. Taip pat Bagdado taksistas
viduje gerai žino, kad jis yra Persų imperijos gyventojas, kuri tęsiasi
nuo Antiochijos (Sirija), Karabacho (Azizija) iki Chokosano
(Afganistanas/Pakistanas), nors vežioja jankių kareivį. Taip kad tie du
piliečiai yra draugai/priešai tik laikinose dar Britų Karūnos
suformuotose konflikto kebeknėje. Tas mazgas yra vis labiau atsirišantis
ir po Sovietų Sąjungos žlugimo nėra kaip jį užveržti. Klanų
dirbtiniai kofliktai nedirba, Izraelis nebesukiršina, Europa
technologiškai nebepaveža (Kinija) ir t.t. ir pan. Suprask, šovinistinis
Irano elitas jau automatiškai mąsto Basra ir Bagdadą kaip savo miestus,
gal net ir sostines. Žinant tiesiog stebuklingą Irano kultūrinį
sprogimą po Irano-Iraqo karo tai ir kaimynui tai nėra toks neįmanomas
dalykas. Arabai irgi neviltyje, kad Europa vienijasi, o Kalifatas nesugeba
su toooookiom babkėm niekaip. Tai aišku ne taip paprasta, žinant kurdus
(medus), tikslinius arabų amžinus nesutarimus (klanai), tiurkišką
faktorių (čia klykaujama apie chazarus (naivu)) ir legendinio/sacralinio
Chodosano likimą. Taip kad Iranui dabar labiausiai reikia karo ir
pralaimėjimo. Čia ne paradoxas - čia sprendimas. O Arabams? Velniai juos
suprasi. Jie neteko iniciatyvos tame regione. Ir malasi kaip išeina. apie
švietimą ten nebus net kalbos dar 50 metų, Tu teisus. Taip kad
džiaukimės, kad Lietuvoje vis gerės ir tobulės švietimas. Juk Mums
tiek nedaug reikia iš to Pasaulio. A ne

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18943