Mama buvo labai gera šeimininkė, labai skaniai gamindavo maistą,
tortus.Kartą, po eilės tėvuko prašymų ji išvirė jo vaikystėje
mėgiamą avižinį kisielių. Po pietų  padėjo dubenį ant stalo.
Pirmutiniai, žinoma, pripuolėme mes- trys broliukai- paragauti to daug
kartų girto išgirto skanumyno. Po pirmo kąsnio pakėlėme galvas ir
klausiamai sužiūrome vieni kitiems į akis. - Kažkaip nesinori. Gal esu
labai sotus- tariau aš. Broliai patylomis nusliogė nuo kėdžių ir
sumišusiais veidais dingo.  Žiūrėjau kaip susidomėjęs tėvas
įsipylė kisielių ir paragavo. Nieko nesakydamas suvalgė visą. Į Mamos
klausimą atsakė:- Nesuprantu kodėl vaikystėje jis buvo toks gardus.-
Tai buvo mano pirmą ir, tikriausia, paskutinį kartą ragautas avižinis
kisielius.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16697