O tu, xXai, chameleone masone, atidžiau pažvelk į save patį. Bendraudama su tavim aš visada jaučiuosi tarsi braidžiočiau po miglą. Rodos, kalbi žmogui, o po to pasižiūri - toj vietoj balzgana migla. Nėr žmogaus, yra tik rūkas, tuštybė. Ko tu taip slapstaisi? Tokiais atvejais atsiveria perspektyva visiškai prarasti savo asmenybę. Ir prašom neiškraipyti mano žodžių. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16711