čia tik diskusija, ar ne? taisant padėtį, teisinantis, išsiteisinant, prie to dar prikabinus savotiškos netolerancijos rūšį, lyg drausčiau sieti nesusiejamus dalykus, — tai taip galima ir romaną parašyti, ar kokios kitos rūšies pusiau literatūrinį, pusiau šviečiamąjį veikalą. gal tai būtų tik į naudą mums visiems :) man šiek tiek pasigilinus, vis tiek matau tuos pačius susikirtimus. na, bet po tavojo pa si aiškinimo yra lyg ir aiškiau kas turėta omenyje, turėta, bet pasakyta tai netiksliai. prerafaelitai — dailininkus gyvenusius prieš Rafaelį mes galime vadinti kaip tik norime, bet prerafaelitais vadinami tapiusieji 19-ame amžiuje. jei jais vadinti Dantės amžininkus, tai vis viena tą pavadinimą, greičiausiai bus sugalvoję patys prerafaelitai, t.y. gyvenusieji 19a-e. manau, kad terminus reikėtų vartoti tiksliai, ne kaip kas sugalvojame, negana išsiversti, išsiaiškinti žodžio reikšmę paraidžiui. kalbėkime prerafaelitiškai, o tai reikštų tam tikrą žodžio tikslumą, tokį, kokį jei jį transformuotume į dailės kūrinį, gamtos ar žmogaus gamtoje paveikslą ir gautume prerafaelitišką paveikslą su smuųlkiausiomis detalėmis, tokį ne van gogišką, kurs pastebimai vengė detalių, greičiausiai iš tingumo. noriu pasakyti, jog jūs et (rašiau tu, bet tingiu taisyt :) ) kalbate netiksliai, nelabai kreipiate dėmesį į detales, kitaip tariant tapote van gogiškai. toks mano požiūris į netikslią kalbėseną. tenka pastebėti, jog eilinį kartą vystosi pokalbis tarp foto ar šiaip kokio kūrinėlio demonstracijos peržvelgėjų, bet ne apie pačius darbus, o apie šį bei tą. jei darbas ne kažin kiek įdomus, kdl gi nevystyti pokalbių tokia kryptimi? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19671