paprieštaraučiau truputį. tai ką klaustukas parašė, tas ir man
kirbėjo galvoj, ta pati mintis — ar tai yra pačios autorės pajausta,
ar viskas tik spalviniais tonais, potėpiais meistriškai, bet be jokio
jausmo tapyta. jei be jausmo, tai tada niekur toliau ir nebus nueita,
karavanai sustos, ir nei skaitytojo, nei pačios autorės vaizduotė nieko
naujo nebekurs, nebent reprodukcijas reprodukuos, o šis darbas labai ir
panašus į tokį, nors ir meistriškai atliktas, bet jis vistiek primen
reprodukciją. ir kitaip nei jūs, vietos dideliems vaizduotės skrydžiams
aš čia neįžiūriu, nebent vietą jausmams sirpinti. na, toks emocinis
lėraštis, emociniai lėraščiai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19737