Laba diena. Visiškai pritariu prof. Viktorijai Daujotytei. Savo talento
galia Ana Achmatova ir Salomėja Neris - viena kitos vertos poetės. Iš
tų formaliųjų lyginimų galiu paminėti tokį reiškinį: lyginant
abiejų poečių dažnuminių žodžių žodynus pastebėta, kad beveik tas
pat procentas (gana nemažas) žodžių "juodas" A. Achmatovos kūryboje
atitinka žodžius "baltas" S. Neries kūryboje... Esu girdėjusi tokį
paviršutinį priekaištą A. Achmatovai - neva tokio baisaus karo, tokių
žūdynių ir teroro metu jai tik meilė rūpėjusi. Nevisai tiesa. Juolab,
kad niekas nežino, kas buvo jos "Mėlynajame sąsiuvinyje", kurį buvo
priversta sudeginti. O dėl S. Neries? Kiek dar būtų buvę įvairiausių
eilėraščių, jei ne tokia ankstyva (mano spėjimu, Maskvos nulemta)
poetės mirtis. Juk ji  - naivuolė - prašydavo paaiškinti, kodėl tas ar
kitas jos eilėraštis  netinkamas, nespausdintinas. O ką gali paaiškinti
krokodylas? Juk jis net paeiti atatupstas negali... /////Reikėtų
apmąstyti, kas laikytina amatininkiškumu. Mano galva, tai toks
reiškinys, kai poetas teškia skaitytojui viską  "tik ką iš po
pluksnos". Taip elgdavosi E. Mieželaitis. Tie patys jo eilėraščiai,
patekę į rinktines, jau daug tobuliau skambėdavo. Žodžiu, svarbu ne
"kaip", o "kiek". Tai atgrasydavo. Todėl nematau jokios nuodėmės, jei
kūrėjas gerai apgalvoja, parenka tikslesnius žodžius ar tinkamesnes
spalvas. Būtent šitai  ir juntu Ilzės Butkutės "Sapnavietėse". ////
Visai nieko nenumanau apie "įkvėpk-iškvėpk pratybas" nei apie
"pagalvėles". Bet nebandysiu nei aiškintis, nei ginčyti, nei neigti, nes
niekas negali žinoti, kokia šaka kokiais žiedais gali pražysti.
Sėkmingo žydėjimo!

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19737