laisve visam, kas gyva, suteike gamta. butent socialiniai santykiai supancioja ir prievartauja. suo negimsta tam, kad visa gyvenima butu priristas prie budos, karvute, kad - kol gyva, neiseitu is dvokiancio gardo, zirgas – kad temptu sunkumus ar lektu iki sirdis plys, idant nuobodziaujantys zmones pasismagintu. tas pat ir su zmonemis. uztat ir vadinu deguti “muzhikiskos sielos pilosopu”, nes jis neatskiria biologijos nuo socialiniu panciu ir lygias galimybes visiems painioja su lyciu ar ko ten dar niveliavimu. zinoma, yra siek tiek semantines painiavos, man paciai nepatinka, kai moterys, kurios sudaro daugiau nei puse pasaulio gyventoju, priskiriamos “mazumoms”, rasiniu aspektu juodieji nera mazuma pasaulyje. Visi kencia del ekonomines tironijos, nesvarbu, kokiu pagrindu – lyties, rases ir t.t. pats degutis peikia dichotomija, bet tuoj pat postringauja apie seimos “vada”, tarsi nebutu tokiu kategoriju, kaip partneryste, bendradarbiavimas, bendrakeleiviai. jam dingojasi, kad jei jau karts nuo karto pakelia savo linksmakoti i virsu – tai jau jis ir vadas. kad daugumos moteru darbas namie ( ruosa, vaiku auginimas, darbas bendruomenes labui) yra ekonomine ekspluatacija, kad jos negauna uz tai jokio atlygio, girdi, cia gamtos “priederme”, taigi – jokios pinigines vertes cia ne buti negali, tuomet ir vyro gamtos “priederme” dirbti be atlygio. bet ne – jam reikia ekonomines galios pazaboti kitus. daznai baltiems dejuojantiems vyrukams pasakau: aha, tai reikia kiek i sona pasitraukti ir duoti kelia spalvotiems? o kas gi cia tu spalvotuju su grandinemis ant koju prisiveze? ar ne baltieji vyrai? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19834