Šiąnąkt ramiai miegojau,maloniai sapnavau Molėtų tvenkinį, nors ir
teko kas dvi valandos šokinėti iš lovos, bet deja, vienas kartas
nemelavo. Kažką reikia pamėginti keisti technologiniame procese, kaip
sakoma- modernizuoti jįjį. Vakar vėl nuvežiau mašiną nepabaigiamam
remontui. Pusvalandį prasikankinau stovėdamas  greta mašinos kankinamas
siaubingo popiečio miego ir karštos saulės ir galvos skausmo. Jei
turėčiau, būčiau atidavęs pusę, ne, visą karalystę už posmelį
miego. Iki darbo pabaigos buvo likę dar valanda laiko, tai jaučiau, kad
numirsiu, jei nedingsiu bet kur. Pats miestukas netraukė, tad nutariau
nueiti prie didelio tvenkinio , nes toje vietoje dar nesu buvęs. Kaip
visiems gerai žinoma, per Molėtus teka sraunus upeliukas, tiksliau-
tekėjo, nes įrengtos kelios užtvankos upeliuką pavertė dviem nemažais
tvenkiniais.Vienas yra greta pačio miesto centro, o kitas- žemiau, jau
pakraštyje. Tarp jų kokį puskilometrį slėnyje čiurlena sraunus
upeliukas. Tai gan apleista teritorija, vienoje , šiaurinėje pusėje
įsikūręs privačių namų nedidelis kvartalas, pietinėje- nuo
sovietmečio stovi pramoniniai nykūs pastatai. Taigi, nutariau
susipažinti su tuo antruoju tvenkiniu. Ir nenusivyliau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19834