Vien suvokimas, kad esi baisiai nelaimingas, dar nėraišsigelbėjimas:tai
gali būti proga išsigelbėti, bet gali tapti ir durimis leistis giliau į
pragarą; o man grimsti teko daug giliau, negu buvau manęs. Tačiau aš
dabar bent jau suvokiau, kur esu, ir pradėjau dėti pastangas ištrūkti.


Kai kas gal pamanys, kad apvaizda žiauriai pajuokavo , leisdama man
pasirinkti priemones savo sielai gelbėti. Bet Apvaizda, tai yra, Dievo
meilė, labai išmintingai nepaiso žmogaus valios, nekreipia į jį
dėmesio ir palieka jį patį su savimi tol, kol jis atkakliai vadovauja
pats sau: tuo parodo, į kokias bergždumo ir sielvarto gelmes gali jį
įtraukti jo paties bejėgiškumas. 

Visą šios situacijos ironiją ir žiaurumą lėmė ne Apvaizda, bet
velnias, kuris manė apgaule išviliosiąs iš Dievo mano kvailą,
neįdomią sieliūkštę. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19887