Mokyklą kaip instituciją, galutinai monopolizavusią švietimą
modernybės laikais (nors ši tendencija ėmė aiškėti gerokai
anksčiau), Illichas prilygino naujam Pasaulinės Bažnyčios tipui, o ši,
pasak istoriko Arnoldo Toynbee’o, visuomet iškyla žlungant kokiai nors
didelei kultūrai. Mokyklos institucija, nors ir nutraukusi saitus su
religija ir įgavusi sekuliarizuotą pobūdį, besiremianti mokslinio
tyrimo pagrindais, be to, pliuralistinė ir propaguojanti racionalumą –
iš esmės veikia kaip universali Bažnyčia, kuri pati sukuria ir didina
tikėjimo poreikį. Be to, mokykla efektyviai kuria tam tikrą socialinį
mitą; jos struktūra yra pagrįsta ritualiniu „laipsniško kilimo
žaidimu”, kurio taisykles įsisavinusi visa visuomenė išsiugdo
įprotį klusniai vartoti tik šios institucijos tiekiamus gaminius,
ignoruodama ir nuvertindama bet kokią (jos nesankcionuotą ir neapdorotą)
patirtį, įgūdžius ar žinias, ypač tuo atveju, kai jie nėra šios
monopolinės institucijos (ne tik mokyklos, bet ir, pavyzdžiui,
šiuolaikinio universiteto) veiklos rezultatas. Interpretuodamas mokyklą
kaip visuomenės gyvenimą reguliuojantį fundamentalų socialinį
ritualą, nuo kurio esmingai priklauso asmens padėtis būsimoje
socialinėje hierarchijoje (nepaisant visuomenę valdančio politinio
režimo formos) 

**********************

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19887