Panašu, kad iki Nidos pavyks apsidirbti :) Darbai juda ir per karščius,
nors lėtai, bet pirmyn. Galėsiu ramia sąžine poilsiauti. Baisiai gaila,
kad negaliu pasiimti ligoniuko, nes jis daro bet kada ir bet kur. Siaubas
kaip liga per pusmetį padaro iš protingo  sveiko žmogaus. Manau, kad
sunki ilgai trukusi skrandžio operacija su narkoze labai pavarė
Alzhaimerį į priekį. Prieš operaciją normaliai pasikalbėdavome, ji
gražiai atrodė, su Pipu kasdien bėgiodavo krosiukus. Labai pasigendu
savo draugės. Niekada nesu gyvenęs vienas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20057