Labas rytas, mielieji, brangieji ir kitokie. Ai, jau ne rytas? Ale kaip
greitai laikas bėga neprižiūrimas. Vos tik akis nuo jo nusukau, nes
norėjau pervežti ir sukrauti kalades, medienos poremontines
atliekas,visokį kitokį šlamštą ir nevisai, kai žiū- jau po
dvyliktos. Siaubas, kaip taip pralekia brangaus gyvenimo ištisos valandos.
Jei žmogus būtum toks darboholikas kaip Varna, tai tik atsikėlęs nuo
brėžinių pastebėtum , kad pakaušis tapo veidrodžiu, o rytoj-
garbingas  100-asis jubiliejus. Šiaip ar taip šimtas metų būna tik
vieną kartą gyvenime, o kai kada ir nei karto. Geriausiai, tai nieko
neveikti, arba sėdėti prie kokio , geriausiai dantisto daktaro laukiamojo
tamsiame koridoriuje. Gal Baltarusijoje dar yra likę dantistų su
išklerusiomis bormašinkėmis? Varna, ar nesidomėjai kaip ten? Tik taip
galima pristabdyti nenuoramą laiką, nereikia net lakstyti greičiau už
šviesą. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20057