Tema: Re: Ats.: Kaip jie mus dulkina.
Autorius: Linas Petkevičius
Data: 2010-09-26 16:06:05
P.S. Apie karbonadus ir minimalu atlyginima. Pries pora metu vienam rajone
bankrutavo kepykla. Nupirkau spizini didziuli kubila, kuris buvo naudojamas
teslos maisymui. Krasavecas - idealus ale kazanas, storo lydinio, ilgai
kaista, bet atvesineja dar ilgiau. Kopustiene jame su sonkauliukais - lafa,
koki mesgali ikaitinus iskept - dar geriau, nes nei prisvyla, nei priverda.
Nu ir turejau svajone - pastatyt ja ant tokio akmeninio kaip ugniakuro - ir
grazu ir praktiska. Akmenu Aciu Dievui zemej pas mane netruksta, net
pasienieciai skolinasi keliam uztverinet. O vat kas juos sutemptu, dailiai
sudetu ir suarmuot padetu ner. Nu ir paprasiau kaimyno ish uz kelliu namu
padet - sakau imk koki draugeli ar giminaiti, suversim ta aukura per diena
kartu, o ash Jums simta litu (pries krize - nedaug cia) ir dar vakariene ant
to daiktu sukursiu. Figuski - teko kolegas organizuotis. Po puses metu
"kazanas"dingo. Pasirodo, to paties kaimyno sunelis su klasioku nepatingejo.
Nulupo, kol sveciuose buvome ir nurideno keturis kilometrus iki metalo lauzo
supirktuves, dalis kelio i kalna. Kad ji dviese vos nuo zemes pakelt
galima - pohuj. Vogt - ne dirbt. Supirktuves savininkas tolkovas, rode, kad
dave 70 Lt, laba atsiprasinejo, siulesi veltui atiduot. Nu bet nafig jis man
suskiles...
P.S. Jei kas zinot, kur Vilniuj
"trickyvic" <meilas@meilas.lt> wrote in message
news:i7neq7$1kk$1@trimpas.omnitel.net...
> Kas ten kazkur apie steik hausa pasakojo netoli maximos Mindaugo g. tipo
> kainos padorios ir neblogai chirshkina kepsnius visokius.