Na Jus ir netingit rasinet :) Siaip sutinku su RaR, pinigai kuriami ne is niekur, o uz banko darba (algas moket reikia, pastatu islaikymas kainuoja, ta pati informacija kainuoja). Mano nuomone tas atvejis kuris aprasytas linke veiktu nebent jeigu viskas vyktu banko viduje ir pinigai neiseitu is banko (nereiketu CB pinigu). Dar reiketu nepamirsti apie skirtingu lygiu banko rezervus ir jiem teikiamus reikalavimus (pvz. CB cash'ui, jeigu taip galima pavadint, rezervo nereikia - kuo likvidesnis turtas, tuo maziau rezervo jam reikia). Realiame pasaulyje nera tik 2 klientu ir banko turta sudaro ne tik cash'as. Ar bankas laikosi to rezervo tai cia jau pacio banko reikalas, bet kad reikia centrinio banko tai tikrai - kaip istorija rodo ir su prieziura bankai sugeba prisisikt, baisu butu pagalvot kas butu ne reguliacijos. Tarkim jeigu bankas nusprendzia pasukciauti ir nesilaikyti nustatyto rezervo ir skolina daugiau nei turi, tai jis susiduria su didesniu likvidumo pavojumi, nes tarkim pasklidus gandams, kad jis taip daro ir zmonems puolus atsiimineti savo indelius bankas susiduria su likvidumo problema ir yra priverstas is kazkur skolintis arba bankrutuoti (arba jeigu too big to fail - buna isgelbetas). Manau ta schema veiktu nebent jeigu visas pinigu ciklas vyktu tik banko viduje - pvz. bankas isduoda 100k paskola, zmogus nusiperka buta uz 100k ir sumoka firmai(statybu bendrovei) uz buta(pavedimu i to pacio banko saskaita). Tarkim ta firma yra paemusi paskola tame paciame banke ir gauna tuos 100k I savo saskaita. Realiai tas zmogus, kuris paeme paskola butui ir mokes tuos 100k+ palukanas, o CB pinigai ir neatsispindejo kiekvienoje sioje operacijoje. Bet taip but nelabai gali, nes tai firmai CB pinigu tai reikes - reikes atsiskaityt su statybininkais, tiekejais ir pan. Strojebanui gi nepasakysi "laikyk pinigus cia, kam tau jie", jam gi reikia puse algos pragerti ir likusia puse uz masinos lizinga sumoketi. Taigi ta schema mano nuomone nera tiksli, nes anksciau ar veliau CB pinigu prireiks, ir jeigu bankas nesugeba tu pinigu pagristi, tada ir buna problemos. Ir kas netingit galit paziuret filmuka http://www.youtube.com/user/khanacademy#p/p/CECDA315A8848B99/1/h3lMANILkw0 . Pats ji senai beziurejau, bet jei neklystu cia principas teisingas parodytas. Ir jeigu kur suklydau tai bukit malonus pataisykit :) "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hv85nu$37f$1@trimpas.omnitel.net... > Pagaliau ne tiek svarbu ta terminologija - man ji ne esmė. Tegul kas nori, > gali doleriais ar litais vadinti ne tik sąskaitas komerciniuose bankuose, > bet ir Rokiškio sūrio akcijas, iždo obligacijas, Maximos čekius ir t.t. > Visi jie turi savo nominalią vertę litais ir tam tikrą likvidumą rinkoje. > Jau anksčiau rašiau, kad pinigai (išskyrus tauriųjų metalų monetas, kas > arčiau barterinių mainų)) mano apibrėžimu - tai jų leidėjų išleisti skolos > lapeliai. Leidėjai skiriasi savo patikimumu įvykdyti prisiimtus > įsipareigojimus, todėl keisdamas patikimesnių leidėjų skolos lapelius, > pvz. FED dolerį, į mažiau patikimų leidėjų skolos lapelius, pvz. Graikijos > vyriausybės obligacijas ar įrašą komercinio banko (kurie irgi skiriasi > savo patikimumu) sąskaitoje, imi tam tikrus procentus. Dar pinigai skirisi > savo likvidumu skirtingose rinkose ir t.t. > > Esmė čia buvo dalinių rezervų bankininkystėje. Ir mane tas Austrų mokyklos > propaguojamas 100% rezervų reikalavimas glumina. Juk iš esmės taip > draudžiama bankininkystė - pinigų perskolinimas. Jeigu gauni 100 lt indėlį > ir turi visą jį laikyti rezerve, tai skolinti nieko nebegali, aplamai tie > indėliai nebereikalingi - nebent imi mokestį už pinigų saugojimą, bet tai > jau ne bankininkystė kaip mes ją suprantame. Suprasčiau dar jei jie tą > reikalavimą taikytų einamosioms (Amerikoje - ir čekinėms) sąskaitoms. Iš > tikrųjų, kai sudaromas įspūdis kad tuo pačiu pinigų kiekiu gali naudotis > iš karto keli klientai, jiems tai pradėjus daryti bankui kyla problemos > dėl balanso susivedimo ir reikalingi gelbėjimai ar net ištinka bankrotas > (vadinamoji "run on bank" problema). > > Bet kai reikalaujama 100% rezervų visoms paskoloms (nepriklausomai nuo > indėlio tipo), tai kaip tada su privačiais asmenimis ir kitomis > institucijomis? Jiems irgi uždrausti skolinti, ar norėdami kam nors > paskolinti 100 lt jie turėtų į kokią kontroliuojančią įstaigą padėti 100 > lt rezervo? Pagaliau maniau kad Austrų mokykla yra aplamai prieš centrinį > banką, o tą rezervą juk turi kažkas kontroliuoti, taigi CB ar kokia kita > kontroliuojanti valdžios institucija yra būtina. Pagaliau Austrų mokykla > pasisako už kuo didesnę rinkos laisvę, kuo mažesnį valdžios kišimąsi į > rinkas ir aplamai į žmonių gyvenimą, kai kuriais aspektais jų pozicijos > tiersiog anarchistinės. Taigi, logiška jų pozicija lyg ir būtų 0% rezervo, > t.y. visiškai nereguliuojama šiuo atžvilgiu bankininkystė, tada > nereikalingas ir centrinis bankas.