O vat man mintis kilo diskutuojant su Blynu. :)
Ar daug pas mus yra senelių, kurie neturi gyvų vaikų? Įtariu, kad mažuma.

Teorinė situacija:

1. Visi, kurie turi gyvus tėvus - yra atleidžiami nuo Sodros įmokų (ne 
sveikatos, bet tik sodros, tačiau tai liūto dalis).
2. Jie iš savo pajamų (jau gerokai padidėjusių) juos išlaiko (pareiga 
visgi tokia yra?)
3. Tie seneliai, kuriems nepasisekė ir pergyveno savo vaikus - gauna 
pensiją iš specialiai tam skirto avarinio fondo. (Fondo įmokos 10 kartų 
mažesnės nei dabartinės Sodros, visi mielai jas moka) Valdymo aparatas - 
10 kartų mažesnis. Sąnaudos - 10 kartų mažesnės. Visiems gerai.

Manau, kad dauguma mokesčių mokėtojų atsikvėptų lengviau, nes faktiškai 
lengvata nuo vidutinio atlyginimo sutaupytų lėšų (nesumokėto sodros 
mokesčio) butų didesnė nei vidutinė gaunama pensija :)  (čia prielaida, 
būtų įdomu paskaičiuoti).

Nes dabartinė pensijų sistema tai tikrai panašesnė į vežimą į mišką. 
T.y. faktiškai nuo vaikų nepriklauso nieko. Moki mokesčius, o kažkas 
juos ten paskirsto. Be to, imho, pensijos dydis turėtų priklausyti ne 
nuo to, kiek invididas uždirbo per savo gyvenimą (kaip yra dabar), o nuo 
jo vaikų pasiekimų - teorinis modelis - būtų suinteresuotumas daryti 
vaikus, investuoti į juos ir t.t. ir panašiai.

Neliktų jokių ribojimų dirbti pensininkams prisidengiant nesurenkamais 
mokesčiais, jie tik didintų Lietuvos BVP.

Aišku, yra vienas segmentas, kuriam tai nepatiktų. Tačiau jie irgi 
turėtų galimybę didinti (realiai) Lietuvos BVP.

Dex