Jei labai trumpai: 1) Infliacija (pinigų kiekio didinimas). Pirmiausia tie, kurie nusipaišo pinigų (nesvarbu ar tai privatūs pinigų padirbinėtojai ar valdžia), nepagrįstai praturtėja visų pinigų turėtojų sąskaita - juos apiplėšia. Taip pat visi kiti, kas tuos naujai nupieštus pinigus gauna pirmiau, gali pirkti dar nepabrangusias prekes, taip nukonkuruodami naujų pinigų dar negavusius, todėl realus turtas perskirstomas iš naujus pinigus gavusių vėliau gavusiems juos anksčiau. 2) Defliacija (pinigų kiekio mažinimas). Norėdamas pinigus sunaikinti, aš turiu pirmiausia juos gauti mainais į kažką. Jeigu pinigus gavau mainais į kažką, jie pasidaro mano. Jei juos sunaikinu, niekas kitas apart manęs nuo to nenukenčia. Kai tuo tarpu prekių ir paslaugų kainų didėjimas ar/ir mažėjimas gali būti niekaip nesusijęs su pinigų kiekiu. Pinigų kiekis gali nesikeisti, o kainos gali kristi dėl pvz. technologinio progreso didėjant darbo našumui. Arba kainos gali kilti, pvz. atsitikus gaisrui didelėje naftos gavybos įmonėje ir dėl to sumažėjus naftos pasiūlai, kas iššauks ir visų kitų kainų augimą. Todėl kainų svyravimų nereikėtų sutapatinti su pinigų kiekio pasikeitimu, nes tai yra susiję, bet ne tapatūs dalykai. -- Doc "sail" <sail_windsurfing@yahoo.com> wrote in message news:gnu560$v4p$1@trimpas.omnitel.net... > Baisiai ilgas staripsnis, darbo metu nepaskaitysi. > > Bet pagalvokim logiskai - kodel paties nuomone infliacija turta perskirsto, > o defliacija ne? Butu gerai trumpi ir tikslus argumentai. As abiem atvejais > izvelgiu perskirstyma (arba abiem neizvelgiu), nes keiciasi pinigu perkamoji > galia, vienu atveju i viena, kitu atveju i kita puse.