>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Lygiai taip ir yra. Jei padedi 100 pinigų į komercinio banko einamąją sąskaitą, jis galį tarkim 90 pinigų (priklausomai nuo rezervų normos gali būti daugiu ar mažiau) paskolinti kitam žmogui. Nuo to momento tu gali išleisti visus 100Lt, paskolą paėmęs žmogus tuo pačiu metu gali išleisti 90Lt (atsiskaitinėjant čekiais arba mokėjimo kortelėmis), t.y. po tokios operacijos ekonomikoje pinigų padaugėjo 1,9x. >>>>>>>>>>>>>>>>>>> Na tai jei bankas paskolino kitam žmogui 90 lt, toje sąskaitoje nebeliko tų 90 lt, liko tik skola žmogui 100 lt ir rezerve 10 lt. Lygiai taip pat jeigu aš pasiskolinau iš Jono 100 lt ir 90 lt perskolinau brangiau Petrui, aš lieku skolingas Jonui 100 lt., turiu 10 lt, ir Petras man skolingas 90 lt. Petras savo ruožtu tuos pinigus gali perskolinti Antanui ir t.t. Mes lygiai tokie pat "pinigų kūrėjai" kaip ir bankai, tik mūsų galimybių perskolinti neriboja jokie privalomieji atidėjimai. Jeigu aš įsipareigojęs Jonui bet kada grąžinti tuos skolintus pinigus, aš turiu numatyti galimybę iš kur tuos pinigus paimti. Tikros paskolos - tai terminuotos, už jas visada mokamos palūkanos. Jei perskolini kieno nors einamosios sąskaitos pinigus, tai esant reikalui turi būti pasiruošės iš kur nors paimti reikiamą pinigų sumą. Naivu tikėtis, kad padėjai pinigus į banką, gauni už juos palūkanas, ir kad jie visą tą laikotarpį saugiai gulės seife (sąskaitoje). Jei nori tokios paslaugos, tai pats ir susimokėk už ją. Negi negalima mąstyti konkrečiai, logiškai, ir nekurti kažkokių mitų ir baubų? >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Ne tame esmė. Jei aš turėdamas 1lt paskolinsiu jį tau, aš nebeturėsiu 1lt, t.y. negalėsiu už jį dar kažką nusipirkti, nes tą 1lt turėsi tu, t.y. ekonomikoje pinigų kiekis, skirtingai nuo atvejo su fractional reserve bankininkyste, nepaskeis. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Nesąmonė, lygiai tas pats ir su bankais. Jei bankas tavo skolintus pinigus perskolino kažkam kitam - jų tavo sąskaitoje nebėra. Liko tik banko skola tau, kurią jis turės grąžinti po nustatyto laikotarpio (jei indėlis terminuotas), arba kažkokią dalį paimti iš kitos sąskaitos (jei pinigai perskolinti ir indėlis neterminuotas). Banko skola tau - tai ne centrinio banko išleisti pinigai. Lygiai taip pat, kaip tavo skolos raštelis Jonui nėra tikri pinigai. Už tai, kad turi rankose ne centrinio banko pinigus o paprastai sunkiau konvertuojamus ir mažiau patikimus skolos raštelius (jų patikimumas priklauso nuo skolos lapelio autoriaus), tu gauni kompensaciją - palūkanas. Visi pinigai iš esmės yra skolos lapeliai, tik skirtingo rizikingumo ir skirtingo konvertuojamumo. Hierarchijos viršuje stovi centrinio banko pinigai (doleriai, eurai, litai, t.y. centrinio banko skolos rašteliai). Laipteliu žemiau stovi sąskaitos komerciniuose bankuose (iš esmės - banko skolos rašteliai). Kažkuriam laikui iškeitęs centrinio banko pinigus į komercinio sąskaitas gauni kompensaciją - palūkanas. Komercinis bankas ar kitas subjektas centrinio banko pinigus gali laikinai iškeisti į dar rizikingesnius skolos lapelius - verslininkų ar privačių asmenų. Už tai jie gana dar didesnę kompensaciją - palūkanas, kurių dydis priklauso nuo skolininko rizikingumo ir jo skolos lapelių konvertuojamumo. -- Doc