Jėzaus laiškas
Kaip jūs visi jau žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano 
garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši šventė 
dar sykį įvyks.
Šiuo laikotarpiu visi skuba pirkti, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų 
televizijoje, radijuje bei laikraščiuose - visa tai palaipsniui vis garsiau 
skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent 
kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kita 
dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką 
jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios 
šventės priežastį.
Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada žino 
šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano garbei buvo 
suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais 
patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios 
dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš 
nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs 
neatsiminė ir niekas neatsiuntė kvietimo.
Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke 
ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su 
visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų, visa tai manęs jau nebestebina, 
nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.
Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų 
tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. 
Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai 
laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir ilgu raudonu 
drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi: "Cha cha cha!", po to atsisėdo į krėslą, 
o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: "Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!", 
tarsi šventė būtų buvusi jo garbei.
Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai 
ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir... 
žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis dovanomis 
ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau buvo 
išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs 
jaustumėte, jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte 
nė vienos?
Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei 
trokštamas ir tyliai išėjau.
Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik tai, ką 
geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas.
Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų 
gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 2000 
metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus 
išgelbėčiau.
Šiandien aš tetrokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.
Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats 
surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. 
Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo 
plačiau - visiems žmonėms, kuriuos pažįstate.
Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas. Labai stipriai jus myliu ir 
bučiuoju - Jėzus...