Petrai, buk geras... teorijas savo pasilaikykite prie saves. Kas labiausiai krenta į akį, skaitant lietuvišką internetą? Stulbinantis brolių lietuvių gebėjimas nurašyti į šiukšlyną visų pasaulio specialistų žinias ir patirtį. Nėra tokios mokslo, technikos ar verslo srities, kad apie ją negalėtų pareikšti savo nuomonės mūsų tautinis budulis. O ta nuomonė bus tokia, kad viskas - nesąmonė, ir visi – durniai. Marijos žemėje rasti ką nors, kas galėtų prisipažinti iki galo neišmanąs tos bylos vingrybių, buvo sunkiau, nei išsikviesti taksi Naujųjų metų naktį. Dabar liaudies švietimas išsiplėtė kaip Nemuno vandenys pavasarį pamaryje. Bet kur bakstelėjus pirštu matyti, jog pridygo tiek ūkio teisės specialistų, pasiruošusių internete išaiškinti, kaip teisingai turėtų vystytis kiekviena byla, tiek ir šmeižto įstatymo žinovų („Jonu“ vadinantis save komentatorius komentatorių padangėje sužibo, be atvangos rašydamas apie Petkevičiaus-Landsbergio bylą dėl šmeižto romane; jis turi tvirtas pažiūras ir nuoseklų aiškinimą apie „žydokratijos“ sąmokslą teismuose – pats „Jonas“ galėtų bylas spręsti daug geriau, jei tik jam leistų žydų mafija). Verslo administravimą lietuviškoji auditorija išmano ne ką blogiau. Kiekvienas apdaužytą golfuką ant plikų padangų vairuojantis ir centus krapštantis ašarų pakalnės gyventojas – jei tik jam kas leistų – galėtų administruoti bet kurią pasaulio korporaciją. Bet kuri investicija, bet kuris verslo projektas, bet kuri nauja prekė ir paslauga bet kur Lietuvoje yra „nesąmonė“ (mėgiamiausias ir dažniausiai naudojamas žodis), nes garantuotai bankrutuos arba niekas nepirks.