Seniai seniai, kai dar buvau studentas, užstrigo man galvoje vaizdelis:

Penktadienis- sėdu į traukinį ir važiuoju namo. Pravažiuodamas pamačiau 
kažkokiame lange močiutę sėdinčią ir žiūrinčią pro langą.

Sekmadienis- grįžtu į Vilnių iš namų. Ta pati močiutė vis dar ten pat 
sėdi. Pagalvojau- koks turėtų būti nykus seno žmogaus gyvenimas, jeigu 
tai tai yra tokia pramoga- kiauras dienas prie lango sėdėti ir žiūrėti į 
dundančiu traukinius. Pagalvojau, kad man daug geriau būtų nusenti 
senelių namuose, su "bendraminčiais", su kuriais galėčiau pabendrauti, 
šachmatais pažaisti.

Tai va Alora- gal jau užteks namuose sėdėt ir pro langą žiūrėt ? :D