-

Nejuokinga ir ispusta.

"Rivo" <rivo@pochta.ru> wrote in message 
news:h2fcdt$b4l$1@trimpas.omnitel.net...
> Teologo košmaras
> Bertrand Russell,  2008.12.03
>
>
> Kartą garsus teologas dr. Tadeušas susapnavo, kad mirė bei, kaip ir 
> tikėjosi, pateko į Rojų. Studijų metais jis tam ilgai ruošėsi, todėl 
> nesunkiai rado kelią. Taigi, pabeldė jis į Rojaus duris ir, jo nuostabai, 
> buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Prašau mane įleisti, - tarė jis, - aš 
> visą gyvenimą pašvenčiau Dievo garbinimui bei buvau doras žmogus. 
> Žmogus? - paklausė durininkas. - O kas tai? Ir kaip toks menkas padaras 
> kaip tu gali aukštinti Dievo didybę? Dr. Tadeušas apstulbo. - Jūs, be 
> abejo, negalite nieko nežinoti apie žmogų. Jūs tikrai turite būti 
> girdėjęs, kad žmogus yra tobuliausias Kūrėjo kūrinys. Na, - atsakė 
> vartininkas, - apgailestauju, kad įžeidžiau tamstos jausmus, tačiau 
> viskas, ką dabar pasakoji, man yra naujiena. Abejoju, ar čia, viršuje, kas 
> nors išvis yra girdėję apie tokį dalyką, kurį tu vadini “žmogumi”. Vis 
> dėlto, kadangi atrodai labai sunerimęs, suteikiu tau galimybę pasitarti su 
> mūsų bibliotekininku.
> Rutulio formos bibliotekininkas, turintis tūkstantį akių ir vieną burną, 
> pažvelgė į dr. Tadeušą viena iš savo akių. Kas čia toks? - paklausė jis 
> durininko. Šitas, - atsakė durininkas, - sakosi esąs rūšies, gyvenančios 
> kažkokioje “Žemėje” ir vadinamos “žmonėmis”, atstovas. Jis kažkodėl yra 
> įsitikinęs, kad Kūrėjui labai rūpi jo gyvenamoji vieta bei jo padermė. 
> Galbūt, pamaniau, galėtumei jį kiek apšviesti. Ką gi, - tarė 
> bibliotekininkas, maloniai kreipdamasis į teologą, - gal galėtumei man 
> paaiškinti, kur yra toji vieta, kurią pats vadini “Žeme”? Oi, - atsakė 
> teologas, - juk tai yra Saulės sistemos planeta. O kas yra toji Saulės 
> Sistema? - paklausė bibliotekininkas. Oi, - atsakė kiek susinervinęs 
> teologas, - klausimas, kurio klausiate, priklauso profaniško pažinimo 
> sričiai, o mano paties kompetencija yra Šventas Žinojimas. Nepaisant to, 
> esu pakankamai išmokęs iš savo astronomų draugų, jog galėčiau jums 
> paaiškinti, kad Saulės sistema yra Paukščių Tako dalis. O kas yra tas 
> Paukščių Takas? - vėl paklausė bibliotekininkas. - Na, Paukščių Takas yra 
> viena iš galaktikų, kurių, kaip man sakė, yra šimtai milijonų. Gerai, jau 
> gerai, - tarė bibliotekininkas, - tik nesitikėk, kad aš taip lengvai 
> prisiminsiu vieną iš tokios gausybės. Nors, tiesa, esu anksčiau kažką 
> girdėjęs apie galaktikas. Tiesą sakant, manau, kad netgi mūsų vienas 
> bibliotekininkas specializuojasi šioje, galaktikų, srityje. Gal geriau 
> paklauskime jo ir pažiūrėsime, ar jis mums galės padėti.
> Netrukus pasirodė ir bibliotekininko padėjėjas, galaktikų specialistas. 
> Jis buvo dvylikasienio formos. Galėjai įžiūrėti, jog jo paviršiaus kažkada 
> būta skaidraus, tačiau nusėdusios knygų lentynų dulkės padarė jį blankiu 
> ir nepermatomu. Bibliotekininkas paaiškino jam, kad dr. Tadeušas, 
> siekdamas nupasakoti savo kilmę, užsiminė apie galaktikas, apie kurias jie 
> dabar ir tikisi sužinoti daugiau informacijos iš bibliotekos galaktikų 
> skyriaus. Na, - tarė bibliotekininko padėjėjas, - manau, jog tai visai 
> įmanoma, tačiau yra šimtai milijonų galaktikų ir kiekviena iš jų turi 
> atskirą tomą, todėl prireiks kažkiek laiko, kad suračiau tinkamą knygą. Ko 
> konkrečiai šita keista menkysta ieško? Tai, taip vadinamasis, Pukščių 
> Takas. - Atsakė neryžtingai dr. Tadeušas. Gerai, - tarė bibliotekininko 
> padėjėjas, - aš rasiu, jei pavyks.
> Grįžęs po trijų savaičių jis paaiškino, kad dėl ypatingai tikslios 
> katalogizavimo sistemos bibliotekos galaktikų skyriuje jam pavyko aptikti 
> galaktiką, įvardintą numeriu QX 321,762. Dėl šitos paieškos, - aiškino 
> jis, - mums reikėjo visų penkių tūkstančių galaktikų skyriaus darbuotojų 
> pagalbos. Galbūt jūs norėtumėte susitikti su darbuotoju, kuris kaip tik ir 
> dirba su galaktikos, apie kurią dabar kalbame, reikalais? Pakviestas 
> darbuotojas pasirodė esąs aštuoniasienis, turintis po akį kiekvienoje 
> veido pusėje ir vieną burną. Jis buvo kiek nustebęs ir sutrikęs, kai 
> atsidūrė tokioje žėruojančioje aplinkoje, toli nuo savo tamsių knygų 
> lentynų prieangių. Susitvardęs jis šiek tiek droviai paklausė: ką jūs 
> norėtumėte sužinoti apie mano galaktiką? Dr. Tadeušas prakalbo: man reikia 
> sužinoti apie Saulės Sistemą, apie jos dangaus kūnus, besisukančius aplink 
> vieną mūsų galaktikos žvaigždę.  Ta žvaigždė, aplink kurią jie skrieja, 
> yra vadinama Saule. Hmmm… - tarė Paukščių Tako bibliotekininkas, - jau ir 
> taip buvo pakankamai sunku aptikti reikiamą galaktiką, o surasti norimą 
> žvaigždę pačioje galaktikoje bus dar sudėtingiau. Mano žiniomis, toje 
> galaktikoje yra apie tris šimtus milijardų žvaigždžių, bet pats neturiu nė 
> žalio supratimo, kaip jas reikia vieną nuo kitos atskirti. Vis dėlto, esu 
> tikras, jog kažkada Administracijai reikėjo viso trijų šimtų milijardų 
> žvaigždžių sąrašo, kuris vis dar turėtų būti saugomas rūsyje. Jeigu manai, 
> kad verta, aš galiu įpareigoti tam tikrus darbuotojus iš Kitos Vietos, kad 
> jie paieškotų šios žvaigždės.
> Kadangi dr. Tadeušas buvo akivaizdžiai susikrimtęs, buvo nuspręsta, jog 
> tai būtų pats protingiausias variantas.
> Po kelių metų visiškai nuvargęs ir jau netekęs vilties bibliotekininko 
> padėjėjui galaktikų klausimais prisistatė ketursienis. Pagaliau, - tarė 
> jis, - aš radau tą žvaigždę, kurios jūs reikalavote, bet absoliučiai 
> nesuvokiu, kodėl jūs ja susidomėjote. Ji yra visiškai tokia pati kaip ir 
> likusios šios galaktikos žvaigždės. Jos dydis ir temperatūra yra 
> vidutiniai, o ji pati yra apsupta žymiai mažesnių kūnų, vadinamų 
> “planetomis”. Trumpai panagrinėjęs, aš aptikau, kad mažiausiai viena iš tų 
> planetų turi parazitų, ir manau, jog šitas padaras, tiek čia klausinėjęs, 
> turi būti vienas iš jų.
> Tuo momentu dr. Tadeušas ungningai ir piktai prartrūko sielotis: Kodėl, o 
> kodėl Kūrėjas nuslėpė nuo mūsų, vargšų Žemės gyventojų, kad ne dėl mūsų 
> Jis sutvėrė Dausas? Aš visą savo gyvenimą uoliai Jam tarnavau, tikėdamas, 
> kad Jis pastebės mano pastangas ir apdovanos mane Amžinąja Palaima. O 
> dabar, atrodo, Jis net nežinojo, kad aš egzistuoju. Jūs man sakote, kad aš 
> tesu be galo mažas, mikroskopinis gyvūnėlis ant smulkaus kūno, skriejančio 
> aplink vieną nereikšmingą elementą iš trijų šimtų milijardų žvaigždžių 
> telkinio, kuris taip pat tėra tik vienas iš daugybės milijonų panašių 
> telkinių. Aš negaliu to pakęsti, nebegaliu daugiau dievinti savo Kūrėjo. 
> Labai gerai, - tarė vartinintas, - tuomet tu gali eiti į Kitą Vietą.
> Tada teologas pabudo. Šėtono galia mūsų sapnuose yra siaubinga. - 
> Sumurmėjo jis.
>