kliedesiai... nusibodo skaityt "Artūras Šlajus" <x11@ISTRINK_MANEarturaz.net> wrote in message news:h37jmh$bqf$1@trimpas.omnitel.net... > labai senas, bet uztikau pas save, tai syptelejau vel :) > > - Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit Jūs!! Nepasakysim jums tikrai, > oi ne, oi ne, oi ne!!! > - Vini!! A Vini!! > - Ką? > - O kur mes einam? > - Kaip kur? Einam kiaulių pamylėt! > - Aa.. Aišku. > - Kur einam mes su… > - Vini!!! > - Nu ką? > - O tai aš pagalvojau, jei einam kiaulių pamylėt, taigi ir aš kaip ir > kiaulė. > - Nu jo. Tik dabar supratai? > - Na ne, bet taip išeina, kad einam manęs pamylėt. > - Nu jo, o kas? > - Ne nieko! > - Keistuolis tu, Knysliuk. Kur einam mes su Knysliuku… > - Vini!! > - Kas dar?! > - Ne, nieko. > - Nu tu kažkoks nesusipratęs. Gal einam medaus iš pradžių? > - Aha! Einam! > - Kur einam mes su… > - Vini!!! > - Ojėzau, kas??!!! > - Aš va pagalvojau… > - Ko tais dažnokai galvoji šiandien. > - Na aš juk medaus nevalgau. > - Nu ir? > - O mes juk dabar einam medaus! > - Tai? > - Ne, nieko. > - Nu fak, Knysliuk, diorgint pradedi. > - Aha. > - Ką aha? > - Ne, nieko. > - Eina sau… > - Kas? > - Ką kas? > - Kas eina sau? > - Apsišik galvą, Knysliuk, einam alaus. > - Ko? > - Oi, tfu! Medaus. > - O aš jau pagalvojau, kad.. > - Galvojimas tau kenkia. > - Tikrai? > - Kas tikrai? > - Kenkia. > - Kas kenkia? > - Na man galvojimas. Ar tikrai kenkia? > - O tu dar nepastebėjai? > - Nea. > - Svarbu aš pastebėjau. > - Ką? > - Kas ką? > - Ką pastebėjai? > - Nieko. > - Aha. > - Baik ahahuot, kiaule. Išalkau jau. O! Sugalvojau! > - Ką? > - Kas ką? > - Ką sugalvojai? > - Man reikės balionėlių. > - O kam? > - Ne tavo reikalas. > - Aha. > - Ar turi balionėlių? > - Aha. Liko nuo asiliuko Yhaha gimtadienio. > - Gerai. Einam pas tave balionėlių. > - Einam! > - Kur einam mes su…. > - Vini!!! > - Ką? > - Taigi pas mane einam! > - Na ir? > - Ne, nieko. O kodėl dainuoji, kad niekam nesakysim? > - Ką aš žinau. Apie tai dar nepagalvojau. > - Aha. > - Pamparam param pam pam… > Po 10 min. Knysliuko namuose. > - Vini! > - Nu? Radai? > - Aha! Radau. Net du yra! > - Gerai, imam. > - Kurį imam? > - O kokius radai? > - E.. vienas žalias, o kitas mėlynas. > - Reiškias taip.. Jei imsiu žalią balionėlį, bitės pagalvos, kad esu > medis. O jeigu imsiu mėlyną… Vis dėlto imsiu žalią. > - O kur dėti mėlyną? > - Susikišk sau kur nors. > - Kur susikišti? > - Ai, Knysliuk, nenervuok. Kvaili klausimai. > - Kieno? > - Tavo. > - Kas mano? > - Va ir vėl. Einam medaus. > - Aha. > - Kur einam mes su Knys… > - Vini!! > - Ką?? > - Taigi medaus einam! > - Na ir? Pats žinau. > - Ne, nieko. > - Pam parapam pam.. > - Pam pam!!! > - Šaunuolis, Knysliuk. > - Kodėl? > - Todėl, kad dainuot išmokai. > - Aišku. > - Pampara… > - Vini!! > - Ką? > - Va medis kur bitės gyvena. > - Aha, matau. > - Ką darysim? > - Dabar reikia užpildyti balionėlį heliu, kad mane pakeltų į aukštumas. > - Aha. O iš kur imsim helį? > - Joo…emm.. Jei nėra helio, tai reikės pribezdėti mums patiems. > Prisiminiau, kaip Pelėda mokėsi skraidyt. > - Aha. O kaip pribezdėti kai nesinori bezdėti? > - Reikia užvalgyti kopūstų. O kur kopūstai auga? > - Pas triušį!! > - Šaunuolis. Einam pas triušį. > - Einam!!! > - Kur einam mes su… > - Pas triušį!!! > - Kas pas triušį? > - Einam pas triušį. > - Aš ir pats žinau. O ko taip suspiegei? > - Na tu paklausei kur einam.. > - Aš neklausiau. > - O aš pagalvojau, kad klausei. > - Blogai pagalvoji. Gal nebegalvok? > - Aha. > - Gerai. Tai einam pas triušį. > - Einam! > - Kur einam mes su Knysliuku, neklausinėkit jūs, nepasakysim jums tikrai.. > - Oi ne, oi ne, oi ne !!!! > - Šaunuolis Knysliuk. > - Kodėl? > - Šiaip sau. Ar tik ne čia gyvena triušis? > - Aha, čia. > - Gerai. Pas triušį neužeisim, tiesiog suvalgom kelis kopūstus. > - Aha. Tai, kad triušio ir taip nėra. > - Iš kur tu žinai? > - Spyna kabo. > - O! Knysliuk, tampi proto bokštu. > - Kas? > - Ne, nieko. Apsirikau. Valgom! > - Aha, valgom! > - Na kaip? Skanu? > - Aha. > - O man ne. Aš sugalvojau, valgyk tu, nes aš kopūstų nevalgau. Paskui > pribezdėsi į balionėlį, aš pakilsiu, paimsiu medų ir tada pavalgysiu. > - Gerai! > - Kiek jau suvalgei? > - Du. > - Hm… nekas..dar valgyk. > - Gerai! > - O tu kažkaip keistai atrodai. Padvigubėjai. > - Jau keturis suvalgiau. Nebegaliu daugiau. > - Užteks. Dabar einam medaus. > - Aha. > - Bezdėt nori? > - Nea. > - Nieko, tuoj norėsi. > - Ko norėsiu? > - Bezdėt. > - Kodėl? > - Todėl, kad taip reikia. > - Aišku. > - Kur einam mes su… > - Vini!!! > - Ką?! > - Jau noriu!! > - Ko nori? > - Bezdėt noriu! > - Palauk, dar keli metrai. > - Gerai. > - Šaunuolis, Knysliuk. > - Vini!!! > - Ką? > - Jau? > - Tuoj bus jau. > - Gerai. > - Na, Knysliuk, jau, pradėk bezdėt. > - Aha. > - Eina sau! Ko čia privalgei? > - Man tai nieko. > - Aišku, kad tau nieko. Ble kaip smirda! > - Nieko nejaučiu! > - Nu ble! Kai pats perdi, tai ir nejauti. Taip ir medaus nespėsiu > pavalgyt. > - Vini!!! > - Ką ble??! > - Gal jau gana? Balionėlis pilnas jau. > - Aišku gana! > - Gerai. > - Nyfyga negerai, nudvėsiu nuo smarvės. Ale toks mažas, bet po kopūstų > užverstum visus miško gyventojus. Duok dieve medaus rasčiau, kitaip mirtis > bus skausminga ir netikėta. > - Aha! > - Užknisai su tuo ahahavimu. > - Aha. > - Duok balionėlį. > - Imk. > - Oho, pasistengei. Aš jau kylu!! > - Jau kyli! > - Taip ir sakiau! > - Aha. > - Knysliuk! > - Ką?? > - O į ką aš panašus? > - Į meškiną! > - O į medį nepanašus?! > - Nea! > - Tikėkimės, kad bitėm kitaip atrodys. Knysliuk!!! > - Ką?? > - O bitės kažkaip keistai į mane žiūri! > - Jos apsupo tave! > - Matau! O dabar aš į medį panašus?? > - Nea! > - O į ką aš panašus? > - Į meškiną! > - Keista.. Jos į mane labai keistai žiūri. Aaa!!! > - Kas atsitiko?? > - Jos kanda! Aš tik dalelė medžio, ne meškinas visai, nereikia manęs > kandžiot… > - Vini! > - Ką?! > - Ką ten dainuoji?! > - Nieko, o kas?! > - Nieko! > - Tai ir nepertraukinėk! Aaaaa, mama!!! > - Kas?! > - Jos kanda! Gal tu šautuvą turi?! > - Turiu! > - Tai nešk greičiau! > - O tai skėčio nereikia? > - Kokio dar skėčio?! > - Na kaip multike buvo! > - Ten aš buvau debesėlis, o čia aš medis! > - Aišku, bėgu šautuvo! > - Tik paskubėk! > - Aha. > - Na ką, bitutės. Aš juk tik medis. Ko žiūrit į mane? Medžio nematėt? > Taigi gyvenat pačios medyje. Knysliuk!!! > - Jau atbėgu! > - Ale greitas, išsibezdėjei, svorio numetei, tai lakstai dabar.. Šauk!!! > - Į ką? > - Ne į mane gi! > - Į bites?! > - O tai pataikysi?! > - Bandysiu! > - Tada šauk į bites. Va į tą didelę! > - Man atrodo jos labai piktos! > - Taip ir yra! Šauk! > - Iššoviau! > - Ko tais jos labai supyko! > - Aha. > - Šauk dar! > - Gerai! > - Palauk! Sugalvojau! Šauk į balionėlį! > - Kodėl?? > - Todėl, kad tada išeis visas tavo bezdalas ir bitės dings iš čia nuo > smarvės! > - Aha. Iššoviau! > - Oba! Rodos pataikei! Eina sau kaip dvokia!! Ko čia privalgei?! > - Kopūstų! > - Pats žinau! Knysliuk! > - Ką?? > - Aš krentu! > - Matau! > - Tai gaud… > - Ką? > - Ai, nieko… Blemba kaip susitrenkiau subinę. > - Aha. > - Baik ahahuot, > - Aha. > - Sakau baik! > - Gerai. > - Puch… > - Ką? > - Nieko…. man skauda… Puch… > Taip pasibaigė Vinipucho ir Knysliuko bandymas surasti medaus. Nuo tada > Vinipuchą visi vadino nebe Viniu, o Vinipuchu, nes nukritęs iš didelio > aukščio, jis deformavo savo ir taip silpnas smegenis ir pradėjo puchuoti.